Hm... ČILI PICA. Užsukame greitai papietauti:) Sėdime, laukiame padavėjo. Ilgokai.
Atbėga. Jaunas, kokiu dvidešimties metukų, ne daugiau. Be abejonės – naujokas. Pasisakome savo pageidavimus. Viską atidžiai užsirašo. Net pirštu į paveiksliuką meniu įbedu – R A V I O L I makaronai :)
Ok, laukiame toliau. Atneša patiekalus. Akivaizdžiai ne tai, ko užsisakiau, visai kitaip atrodė tie ravioliai... Vaikinuks iš pradžių nesupranta, po to žiūri gailiom akim šypsodamasis. Pagailo naujokėlio man :) Gerai tiek to, duok man šitą ravioli, sakau :) Ačiū labai, tarsteli apsidžiaugęs... Palauk, neturime su kuo valgyti, įrankių neatnešei :) Oj.. Tuoj, sako. Na, sėdime, laukiame. Tuo metu tas pats padavėjas jau vikriai sukasi tarp kitų klientų. Draugas supykęs atsistoja ir nuėjęs prie baro, atsineša įrankius.
Pavalgome. Vaikinukas pribėga nusinešti indų. Prašome sąskaitos.
Laukiame sąskaitos. Dešimt minučių. Galų gale atbėga sukaitęs – padedame ant padėkliuko 100 lt. Tuomet klausia, ar neturime draugų kortelės. Pasiima kortelę ir pinigus, išeina gražos. Ilgooookai skaičiuoja... Tuo metu matome, dar spėja aplakstyti ir kitus staliukus. Tiesa, patiekalas, kurį man atnešė, pasirodo, brangesnis, nei būtų buvęs užsakytas.. Ech...
Galop parneša grąžą, bei pareiškia, kad šiuo metu draugų kortelės nepriima. Padėkoja mums ir pasišalina.
Imame pinigus. Pasirodo, berniokas ne tik grąžą atnešė. Po čekiu randame tuos pačius 100 lt...
Ne..:) net minties tokios nebuvo. Nuėjau prie kasos ir įdaviau jam padėkliuką su šimtine. O triukšmas toj picerijoj!! Vajej! Nelabai matyt išgirdo, paėmęs tuos pinigus, ką pasakiau, nes jo veidą nušvietė didžiulė šypsena – nieko sau arbatpinigiai!...
Beje, kaip pasielgtumėte mano vietoje, ha ha :)?
Karšta lauke šiandien, ką... :)
