 | |||
| O čia kitoks, Baltijos jūroj "sužvejotas" |
Akmenukas nedidelis, plokščias, netaisyklingos formos, įmantriai išraižytų paviršiumi, su naturaliai gamtos padarytomis dvejomis skylutėmis - lyg tyčia, kad galėtum įverti siūlą :)
Margas, trijų šviesių atpalvių - šviesiai rudos, šviesiai pilkos, o didžioji dalis - nuspalvinta dramblio kaulo spalva.
Labai švelnus - "ispaniškos" jūros tobulai nugludintas...
Regis lieti švelnią kūdikio odelę arba glostai aksominę arkliuko nosytę... Neturiu žodžių apsakyti, koks jis švelnus :)
Ir gaiviai šaltas...
Pasikabinau jį ant kaklo. Kaskart, kai atsitiesus, ar atgal pasilenkus gaivus šaltukas paliečia krūtinę, čia, kur daužosi širdis, prisimenu, už ką esu dėkinga šiam gyvenime...
Už gražią eglutę, kuri švyti skleisdama Kalėdinę nuotaiką, už ryžių košę, kurią be galo mėgstu išsivirti vakarais, už šviesą, kuri spindi ant stalo ydant nušviestų mane žiniomis ir suteiktų galimybę įgyvendinti savo svajones, už artimą mylimą žmogų, už šiltą murksintį susirietusį kamuoliuką man ant kelių, už neišsemiamą Dievo meilę, už ...
..akmenį, kuris niekada patogiai nesušyla, leisdamasis užmarštin...
Pavadinau jį "dėkingumo akmeniu" :)
Labos nakties, minkštos pagalvės, ramių, saldžių sapnų...
Edita
