"Mano biologinė mama manęs atsisakė dėl to, kad taip norėjo mano tėvas. Tokiu būdu atsidūriau Kauno vaikų namuose, o vėliau buvau įsūnytas. Kažkuria prasme... Dėl to, kad ji mane paliko... gavau šansą į geresnį gyvenimą: normalią vaikystę, mokyklą ir net baigiau VPU. Tad kažkuria prasme esu dėkingas, kad ji mane paliko, o nepasiliko auginti pati, nes kiek žinau... ji neturėjo nei lėšų, nei vidinių galimybių mane užauginti tuo, kuo esu dabar. Vien tik, kad moteris pagimdo vaiką... dar nereiškia, kad ji gali jį/ją užauginti ir duoti laimingą gyvenimą"
Komentaras atrastas Delfyje, Autorius - Juozas Malickas,
2010 08 05 18:26.
Sugraudino mane šie nuoširdūs žodžiai. Žmonės taip skuba nuteisti vieni kitus, neatsižvelgdami, kad galimybės ne visų yra vienodos...
Ir nepagalvodami, kad tam tikrais atvejais tai, kas iš pažiūros atrodo smerktina, visumoje yra teisinga.
Edita
